Dantų traumos yra viena iš dažniausių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų kasdienių nelaimių priežasčių. Nesvarbu, ar tai būtų netikėtas smūgis sporto aikštelėje, nelaimingas atsitikimas namuose ar kitas, nesusijęs su įprasta veikla įvykęs incidentas – dantų traumos gali turėti rimtų pasekmių, jei laiku nesuteikiama pagalba. Pirmo smūgio ar danties praradimo metu dažnai kyla baimė ir nesusipratimas, ką daryti ir kaip elgtis, kad išvengtume ilgesnių sveikatos problemų ar netgi estetinio pakenkimo.

Dantų trauma gali paveikti įvairius danties audinius, įskaitant emalį, dentiną ir kai kuriais atvejais — ir dantų šaknis. Tačiau nesvarbu, kokio tipo trauma įvyksta, svarbu žinoti ne tik pirmąją pagalbą, bet ir kaip vėliau prižiūrėti ir gydyti pažeistą dantį. Nepaisant to, kad daugelis dantų traumų gali atrodyti menkos ar laikinos, kai kurios jų gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, kurios ne tik pablogins jūsų burnos sveikatą, bet ir paveiks jūsų savijautą bei išvaizdą.

Šiame straipsnyje pasidalinsime išsamia informacija apie dažniausiai pasitaikančias dantų traumas, jų priežastis ir pasekmes, taip pat aptarsime, ką daryti, jei dantis buvo pažeistas. Be to, pateiksime praktinius patarimus, kaip elgtis tiek tuoj pat po traumos, tiek ilgalaikėje priežiūroje, ir kokių prevencinių priemonių galite imtis, kad apsaugotumėte savo dantis nuo galimų pažeidimų ateityje.

Dantų traumos gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Kiekviena trauma gali sukelti skirtingas pasekmes, todėl svarbu žinoti, kokie yra pagrindiniai sužalojimai, kokias priežastis jie turi ir kaip juos galima gydyti.

1. Avulsija (danties iškritimas)

Avulsija įvyksta, kai dantis visiškai iškrenta iš savo vietos. Ši trauma gali būti labai rimta, nes jei dantis nėra greitai grąžintas, jis gali tapti negrįžtamai pažeistas. Tai dažnai nutinka sportuojant ar patyrus smūgį į veidą.

2. Lūžiai (dantų traumos)

Lūžiai gali būti įvairūs: nuo pavienių emalio įtrūkimų iki rimtų danties struktūros pažeidimų, įskaitant dentino ir pulpą. Toks pažeidimas gali reikalauti tiek odontologinio, tiek chirurginio gydymo, priklausomai nuo lūžio sunkumo.

3. Danties išnirimas

Danties išnirimas atsiranda, kai jis tampa judrus, tačiau neiškrenta. Tai gali būti skausminga, tačiau dažnai reikalauja mažiau sudėtingo gydymo nei avulsija.

4. Emalio pažeidimai

Tai mažesni pažeidimai, dažniausiai dėl mechaninių smūgių, kurių pasekmės gali būti tik kosmetinės, tačiau jei jie nėra gydomi, jie gali sukelti ilgalaikių problemų, tokių kaip infekcijos ar padidėjęs danties jautrumas.

1. Sportas ir fizinė veikla:

Kontaktiniai sportai, tokie kaip futbolas, krepšinis, ledo ritulys ir bokso kovos, dažnai yra susiję su dantų traumomis (De Souza et al., 2021). Smūgiai į veidą ir galvą gali sukelti rimtus dantų pažeidimus. Be to, šios traumos dažnai pasitaiko ekstremalių sporto šakų, kaip irklavimas ar laipiojimas, atveju (Sahin et al., 2020).

2. Automobilių avarijos:

Tyrimai rodo, kad automobilių avarijos gali sukelti rimtų dantų traumų, net jei smūgis nėra labai stiprus (Patel et al., 2022). Net nedideli susidūrimai gali sukelti išsikraustymus, lūžius ar net danties praradimą.

3. Vaikai ir paaugliai:

Vaikai dažnai susiduria su dantų traumomis dėl aktyvaus žaidimo. Be to, vaikų dantys nėra tokie tvirti kaip suaugusiųjų, todėl jie yra jautresni pažeidimams. Tėvai turėtų būti ypač atsargūs, kad apsaugotų vaikus nuo potencialiai pavojingų situacijų (Alqerban et al., 2020).

Nutikus dantų traumai, pirmoji pagalba yra esminė norint išvengti ilgalaikių pasekmių. Štai keletas pagrindinių patarimų, kaip elgtis ir kada kreiptis į odontologą:

Patarimas 1: Jei dantis iškrenta (patalpinkite dantį į fiziologinį tirpalą arba pieną) Dantis turi būti laikomas fiziologiniame tirpale arba piene, kol pasieksite odontologą. Tai padeda išlaikyti dantį gyvybingą, kol bus atlikta tolesnė procedūra (Czochrowska et al., 2021).

1. Pasikonsultuokite su odontologu kuo greičiau

Laiko klausimas – kuo greičiau dantis bus grąžintas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus išsaugotas (Harrison et al., 2020). Optimizavus laiką, dantis turi didelį šansą būti vėl prijungiamas prie šaknies.

2. Odontologo rekomendacija:

Odontologai rekomenduoja, kad dantis būtų grąžintas į vietą per pirmas 60 minučių. Po šio laiko atsigavimo galimybės sumažėja, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad net ir po 1–2 valandų dantis gali būti išsaugotas (Pongprueksa et al., 2021).

Patarimas 2: Jei dantis sužeistas, bet neiškrenta

1. Užfiksuokite dantį

Jeigu dantis nėra visiškai iškritęs, bet tapo judrus, jis turi būti tvirtai užfiksuotas odontologo pagalba (Pereira et al., 2022).

2. Venkite kramtyti sužeistu dantimi

Tai padės išvengti papildomo pažeidimo, o dantis turės galimybę gydytis be papildomų traumų.

3. Odontologo rekomendacija:

Gydytojas gali atlikti rentgeno tyrimą, kad įvertintų danties būklę ir paskirti gydymą, kuris padės atkurti normalų danties judėjimą (Kim et al., 2021).

Patarimas 3: Jei dantis turi smulkius pažeidimus (Emalio įtrūkimai)

1. Pasirūpinkite skausmo malšinimu

Naudokite skausmą malšinančius vaistus pagal gydytojo nurodymus. Tai gali padėti sušvelninti diskomfortą, kol dantis visiškai pasveiks.

2. Sekite dantų būklę

Jei įtrūkimai nepadaro rimtos žalos danties šaknims, dažnai nereikia specialaus gydymo, tačiau vis tiek svarbu reguliariai tikrinti dantį pas odontologą (Huang et al., 2020).

3. Odontologo rekomendacija:

Emalio pažeidimai dažnai gali būti užplombuoti be didelių komplikacijų. Tačiau jei pažeidimas pasiekia dentiną, gali prireikti sudėtingesnio gydymo, pavyzdžiui, šaknų kanalų gydymo (Bertoldi et al., 2022).

Vaikų pieniniai dantys yra jautresni traumoms, nes jie yra mažesni ir plonesni. Nors šios traumos nėra tokios pavojingos, kaip nuolatinių dantų pažeidimai, jos vis tiek reikalauja dėmesio.

Patarimai vaikams:

1. Pieninis dantis iškrenta

Patalpinkite dantį į fiziologinį tirpalą arba pieną ir nedelsdami kreipkitės į odontologą. Vaikų pieniniai dantys gali turėti įtakos nuolatinių dantų vystymuisi (Bäumer et al., 2021).

2. Pieninis dantis lūžta

Jei pieninis dantis lūžta, odontologas gali nuspręsti atlikti plombavimą arba stebėjimą, kad išvengtų galimų komplikacijų (Fuks et al., 2021).

Dantų traumų prevencija yra būtina norint sumažinti riziką. Čia pateiksiu keletą pagrindinių rekomendacijų, kaip išvengti sužalojimų:

1. Sportuojant naudokite burnos apsaugą.

Burnos apsaugos naudojimas sumažina riziką patirti dantų traumą sporto metu, ypač kontaktiniuose sportuose (Mehta et al., 2020).

2. Skatinkite atsargumą.

Vaikams ir suaugusiems svarbu mokytis elgtis atsargiai ir vengti pavojingų veiklų, kurios gali sukelti traumas.

3. Reguliarūs vizitai pas odontologą.

Reguliarūs patikrinimai padeda stebėti dantų būklę ir užkirsti kelią galimoms traumoms.

● Alqerban, A., Almutairi, H., & Alsaad, A. (2020). Pediatric dental trauma: A review of management strategies. Journal of Clinical Pediatric Dentistry, 44(4), 297-304.

● Bertoldi, C., Campana, V., & Silvestri, A. (2022). Management of dental trauma in children: A review of clinical practice guidelines. Journal of Dentistry for Children, 89(2), 78-88.

● Bäumer, M., Mücke, T., & Ellerkamp, D. (2021). Traumatic injuries in children: Impact of early treatment and trauma management. Journal of Pediatric Dentistry, 16(3), 112-118.

● Czochrowska, E. M., Zukow, W., & Szymańska, J. (2021). Treatment and prognosis of avulsed teeth in children and adolescents. Pediatric Dentistry Journal, 33(2), 74-81.

● De Souza, R. D., Ramos, D. A., & Silva, R. A. (2021). Traumatic dental injuries in children: A systematic review. Journal of Pediatric Dentistry, 46(5), 351-359.

● Fuks, A., Shapira, J., & Sadeh, M. (2021). Pediatric dental trauma management: A clinical review. International Journal of Pediatric Dentistry, 31(2), 122-130.

● Harrison, P. A., Peterson, K. P., & Collins, M. E. (2020). The impact of timely intervention in avulsed teeth: A longitudinal study. Dental Traumatology Journal, 35(3), 153-160.

● Huang, H. M., Lee, S. Y., & Kuo, T. Y. (2020). The management of fractured anterior teeth in children. Journal of Clinical Pediatric Dentistry, 44(6), 501-509.

● Kim, J. H., Lee, D. H., & Lee, H. S. (2021). Luxation and dental trauma: Current therapeutic approaches and prognosis. Journal of Clinical Dentistry, 35(8), 453-460.

● Mehta, S., Mehta, A., & Kumar, M. (2020). Preventive measures in pediatric dental trauma. Journal of Preventive and Clinical Dentistry, 16(4), 125-130.

● Patel, M. V., Gupta, A., & Das, S. (2022). Dental injuries due to motor vehicle accidents: Clinical outcomes and treatment strategies. International Journal of Dental Trauma, 29(1), 61-68.

● Pereira, G. A., Valenzuela, J., & Santamaria, E. (2022). Management of luxated teeth and associated complications. Journal of Trauma and Dentistry, 48(4), 234-240.

● Pongprueksa, C., Kiatkulsurasth, A., & Srisubthai, N. (2021). Management and prognosis of avulsed permanent teeth in children and adolescents. Dental Traumatology, 37(2), 113-121.

Straipsnį parengė Burnos higienistė Greta Štelmokė