Ryšys tarp psichologinio streso ir periodonto ligų

Sveiki dantys ir dantenos labai priklauso nuo psichologinės žmogaus būsenos. Nuolatinis stresas ir įtampa, ilgai užsitęsusi depresija, netgi vienatvės jausmas spartina tam tikrų dantenų ligų vystymąsi. O pasekmės dažnai išties būna liūdnos: ne tik silpsta danties apsauga nuo išorinių fizinių ir cheminių dirgiklių, jaučiamas dantų skausmas, bet ir jie palaipsniui tampa paslankūs ir galū gale iškrenta.

Pasak Dr. Messina, organizmui patiriant stresą, suaktyvinami ir išlaisvinami kovos (stresiniai) hormonai, aktyvinama neurohumoralinė sistema. Šie hormonai suaktyvina raumenų veiklą, pasireiškia jų susitraukinėjimas: tokie kramtomųjų raumenų judesiai sukelia dantų griežimą. Remiantis Z. Gungormus, bruksistams būdinga ir didesnė katecholaminų (adrenalino, noradrenalino, dopamino), sintetinamų antinksčių šerdyje ir postganglinėse nervinėse skaidulose, koncentracija. Šie hormonai taip pat aktyvina raumenų motorinę funkciją. Yra atlikti tyrimai, kurie nagrinėjo ganėtinai egzotiškas hipotezes: bruksizmas – tai savotiška iškrovos forma, kaip sportas ir meditacija, joga, tik organizmo. Organizmas, veikiamas neigiamų emocijų, reaguoja, skatindamas raumenų, šiuo atveju veido ir žandikaulių, susitraukimus, ir žmogus griežia dantimis. Tai tarsi psichoemocinė organizmo iškrova.

Parodontas – tam tikrų audinių kompleksas, kuris supa mūsų dantis ir laiko juos pritvirtinus prie žandikaulio. Jeigu šie audiniai pažeidžiami, puola dantenų ligos: giginvitas, parodontitas ir parodontozė. Apie parodonto sluoksnio pažeidimą „praneša” kraujuojančios dantenos, nemalonus burnos kvapas ir krypstantys į visas šalis, o vėliau ir iškrentantys, dantys.

Dantenų kraujavimas, skausmas ir uždegimas – tai pirmas periodontito (ši liga liaudiškai vadinama paradontoze) simptomas. Šią ligą sukelia dantenų bei žandikaulio užkrėtimas. Ankstyvojoje stadijoje nepastebima/nėra jokių apraiškų.

Yra trys periodontito sunkumo laipsniai:

1. Lengvas pasireiškia paciento dantenų niežuliu, nemaloniu kvapu iš burnos ir dantų apnašų buvimu. Jau šiame etape tarp dantų ir dantenų gali atsirasti plyšiai ir erdvės, kurios yra vadinamos periodonto kišenėmis.

2. Vidutinio sunkumo periodontitas – pagilėjusios patologinės dantenų kišenės, didesnių kaulų kišenių atsiradimas. Pacientai skundžiasi sunkiais skausmais dantų, dantenų, nemaloniu kvapu iš burnos. Pablogėja bendra ligonio būklė. Dėl to gali išsivystyti burnos hroniosepsis – bendras organizmo apsinuodijimas.

3. Sunkiajam periodontitui yra būdingas stiprus dantų klibėjimas, iki visiško dantų praradimo.

Gydymas – šaknų apnašų valymas ir šaknies poliravimas, atliekamas mechaniniais instrumentais, ultragarsu bei lazeriu. Toks gydymas apsaugo nuo tolimesnio bakterijų dauginimosi; mažina dantenų kraujavimą, jautrumą; šalina dantų akmenis ir nemalonų burnos kvapą; neleidžia periodontitui progresuoti ir apimti kaulinį audinį.

Pasak Amerikos akademijos mokslininkų, po pastarųjų 16 intensyvių tyrimams skirtų metų galima teigti, kad tiesiogini ryšys tarp periodonto ligų ir psichologinių veiksnių (įtampos, depresijos, chroniško streso ir kt.) tikrai egzistuoja, mat jis pasitvirtino 57 proc. tirtų atvejų.

Psichologinių veiksnių ir giginvito, parodontito bei parodontozės ryšys grindžiamas streso hormono kortizolio sąsaja, kadangi būtent šis hormonas ir pažeidžia dantenas bei žandikaulio audinius, o tai, kaip žinia, sąlygoja parodonto ligų atsiradimą.

Neigiamų pasekmių dantims ir dantenoms gali turėti ir žmogaus, kenčiančio nuo didelio streso, staigus tam tikrų įpročių pakitimas: pavyzdžiui, didesnis alkoholio, nikotino ir vaistų vartojimas bei sumažėjęs rūpinimasis burnos higiena.

Bruksizmas buvo ir tebėra įvairių medicinos sričių atstovus dominantis reiškinys. Nors tai burnos ertmės patologija, gydytojai skatinami ieškoti jos priežasčių ne kaip burnos ertmės sutrikimų, o kaip viso žmogaus – vientiso organizmo, kurio visos sistemos glaudžiai susijusios. Tačiau kad ir kokia populiari būtų dabartinė psichoemocinė bruksizmo etiologinė dogma, nereikėtų pamiršti ankstesniais tyrimais nustatytų priežasčių: bruksizmas gali būti labai rimtos patologijos priežastis ar net pirmas simptomas.

Lietuvoje tai vis dar naujovė, o tuo tarpu Amerikoje jau 100 metų, kai bruksizmas viena iš opiausių dantų ligų.

Naktį žmonės bando atsikratyti prabėgusios dienos streso. Kai kurie jį mėgina “sumalti dantimis”. Miegodami nepastebime, kas dedasi mūsų burnoje. Tuo tarpu ten dantys smarkiai ”kanda” vieni kitiems, kramtomieji raumenys spaudžia, žandikauliai mala, ir viskas vyksta nevalingai – tam, kad atsikratytume per dieną susikaupusios įtampos.

Daugelis mūsų gyvename aktyvų gyvenimą: bėgame, skubame, turime rūpesčių, nebaigtų darbų.

Dažnos emocijos, patirtos dieną, nepalieka ramybėje ir naktį. Kartais ryte iš artimųjų išgirstame, kad naktį griežėme dantimis, nors patys to nejautėme. Nejautėme, nes esame prie to įpratę arba tai kartojasi tik emociškai sunkiais gyvenimo momentais.

Lietuvoje tai vis dar naujovė, o tuo tarpu Amerikoje jau 100 metų, kai bruksizmas viena iš opiausių dantų ligų.

Įprastai dantys sukandami tik kramtant ir ryjant. Ramybės būsenoje tarp dantų išlieka tarpelis, nors lūpos būna sučiauptos. Bruksizmas – tai beprasmiai kramtymo judesiai, kuriuos sukelia staigūs kramtomųjų raumenų susitraukimai ir stiprus žandikaulio suspaudimas. Tada viršutinė ir apatinė dantų eilės trinasi viena į kitą. Bruksizmas – nesąmoningas, nevalingas elgesys miego metu.

Studijos rodo, kad naktį dantimis griežia iki 85% suaugusių žmonių. Nuo dantų griežimo sukeltų pasekmių kenčia kas 3-ias pilnametis. Kad turi bėdų dėl dantų griežimo patys pripažįsta 5-20% apklaustųjų. Pats žmogus dažniausiai nežino, kad jis miegodamas griežia dantimis – tą dažniau pastebi gyvenantieji kartu.

Kokios bruksizmo priežastys? Jų – ne viena. Griežimas gali būti dėl netaisyklingo sąkandžio, nepilnavertės mitybos, B grupės vitaminų, kalcio, magnio trūkumo, endokrininės ir nervų sistemos ligų, streso, emocinės įtampos, miego sutrikimų, genetinio polinkio. Bruksizmą gali išprovokuoti netinkamai suformuotos plombos, nekokybiški dantų vainikėliai. Bruksizmo pasekmės būna gana skaudžios. Pirmiausia nudyla dantys, nuskyla plombos. Dėl ilgalaikio bruksizmo nudyla, įskyla ar lūžta dantų protezai. Gali atsirasti apatinio žandikaulio sąnario skausmas, sukandimo žymės skruosto gleivinėje, padidėti dantų paslankumas. Ryte žmogus pabunda su skaudamu žandikauliu, galvos skausmu.

Bruksizmas daug pavojingesnis už dantų kariesą, nes paliečia visus dantis iš karto. Bruksizmas nėra gydomas vaistais ar baksnojimu miegančiam į šoną.

Svarbu, kad šis sutrikimas būtų laiku diagnozuotas. Tik gydytojas – odontologas, apžiūrėjęs pacientą, gali nustatyti ligos priežastį ir sudaryti gydymo planą.

Svarbu, kad šis sutrikimas būtų laiku diagnozuotas. Tik gydytojas – odontologas, apžiūrėjęs pacientą, gali nustatyti ligos priežastį ir sudaryti gydymo planą.

Dažniausiai prišlifuojamos per aukštos plombos, koreguojamas sąkandis. Prieš miegą nepatartina vartoti aštraus maisto, kofeino. Atpalaiduojančiai veikia šilta vonia, raminanti žolelių arbata, atpalaiduojantys pratimai. Skiriama vitaminų terapija, kad sumažėtų mėšlungiškas kramtymo raumenų aktyvumas miego metu. Patariama nudilusias emalio vietas dengti silantais. Tai puiki priemonė tiek vaikams, tiek suaugusiems ir ilgalaikė apsauga.

Odontologijos klinikoje, pagal indikaciją, gaminamos bruksizmo kapos, dedamos nakčiai ant dantų, kad miegant dantys nesiliestų. Kapa sutvirtina dantis, tolygiai paskirsto krūvį ir ilgainiui atpratina nuo dantų griežimo. Kai bruksizmo priežastis yra netaisyklingas sąkandis, atliekama sąkandžio korekcija, nušlifuojami „per aukšti dantų taškai”.Sunkesniais atvejais dantys protezuojami ir suformuojami nauji kandamieji paviršiai.

Primityviausias bruksizmo gydymas yra okliuzinės kapos, kurios užkerta kelią dantų nusidėvėjimui. Dantų griežimo gydymui yra tinkamos, tik kietos kapos, nes jos neleidžia dilti dantims. Minkšta dantų kapa nėra patenkinami bruksizmo poreikiai, pastebėta, kad nešiojant minkštą dantų kapą bruksizmo požymiai dar labiau sustiprėja.